- belaikė
- belai̇̃kis, belai̇̃kė bdv. Belai̇̃kė mirti̇̀s, impoteñcija.
.
.
belaikis — belaĩkis, ė adj. (2) Š, DŽ kuris be laiko esti, atsiranda, ankstyvas: Jam atėjo belaikė mirtis rš … Dictionary of the Lithuanian Language
triukšt — triùkšt interj. NdŽ 1. Skr nulūžimui, nutrūkimui reikšti: Kiaulės koja triùkšt palūžo Pgr. Jau mažai belaikė, tik triùkšt ir nulūžo Rs. 2. perkandimui su garsu nusakyti: Ta merga riešutą triukšt LTR(Vlkv). 3. kartojant nusakomas triuškinimas,… … Dictionary of the Lithuanian Language